Rajono politinės jėgos dažnai deklaruoja, kad jaunimo reikalai – jiems prioritetas. Tačiau deklaruoti, nereiškia veikti. Gyvenimo ir politinių sprendimų realijos rodo ką kitą – jaunimo reikalai ir visa, kas susiję su jaunimo organizacijų veikla rajone „klaidžioja“ politiniuose labirintuose arba atsiduria situacijoje –„ežiukas rūke“. Taigi, susiklosčius tokiai situacijai, tylėti būtų tiesiog negarbinga.
I situacija
Gargždų atviras jaunimo centras (GAJC) bent 6 metus kūręsis Jaunimo parke prie Laugalių gatvės, laimėjęs projektą, sukūręs erdves, kuriose malonu būti jaunimui, staiga išstumiamas iš tos teritorijos…Tiesiog tampa savo sukurtos erdvės nuomininku. O ten atsiranda p. Liutikų šeimos vadovaujamos įstaigos valdoma teritorija, savivaldybės iniciatyva perduodamas turtas, po to ir visa parko žemė. Tai va, tokie prioritetai… Dabar suprantu, kodėl vicemerės vyras buvo išstumtas iš „Bangos“ futbolo bendruomenės.
Štai ištrauka iš pirmosios Gargždų atviro jaunimo centro direktorės Inesos Gaudutytės Greivienės komentaro: „Įkurtas jaunimo centras, jaunimo parkas – veiklos vyko, visi džiaugėsi iki kol baigėsi 5 metai po projektinis laikotarpis. Tada jaunimas perkeltas iš jau prigijusios vietos – Klaipėdos g. 74, palikdamas ten ir savo kūrybines dirbtuves – loftą į kelis kabinetus Kvietinių g., kur teko nepritaikytas patalpas jaunimo centro veiklai pritaikyti.“ Nesuprantu, kuo nusikalto centras ar jo vadovai, kad pradėta taip juos stumdyti? Gal todėl, kad aklai nevykdė savivaldybės vadovų nurodymų? Buvau pasipiktinęs, kai sužinojau, kad ir tų patalpų dalį bandoma iš jaunimo atimti ir perduoti vicemerės L. Liutikienės partiečio vadovaujamai įstaigai. Beje, buvo pasakyta, kad Gargždų bendruomenei reikia tų patalpų, nors kaip teigia bendruomenės pirmininkė Vida Anužienė, jų net neprašė. Lankantis Gargždų seniūnijoje seniūnė Indrė Žiedienė džiaugėsi įsirengusi posėdžių salę, kurioje kaip sakė užteks vietos ir miesto bendruomenei. Esu dėkingas aktyviems žmonėms, kurių pastangomis viešoje erdvėje buvo sustabdytas toks veiksmas ir valdantieji šį klausimą tiesiog išėmė iš darbotvarkės. Vadinasi, viešas žodis turi galią.
II situacija
Rajono tarybos posėdyje rugsėjo mėnesį buvo priimtas sprendimas suteikti panaudos teisę amatininkų gildijai „Lamata“ viso naudojamo žemės sklypo priskirto buvusiai Drevernos mokyklai panaudą. Būtent Gargždų vaikų ir jaunimo laisvalaikio centro (GVJLC) veikla buvo vykdoma buvusioje Drevernos mokykloje. Taigi, politikai nusprendė atimti buvusios Drevernos mokyklos žemės sklypo panaudos teisę iš GVJLC. Priežastis – atsieit, „Lamata“ negali užbaigti statybos darbų ir priduoti objekto. Kad ir kaip įtikinėjau tada , kad yra galimybė teisiškai suteikti panaudai po ½ sklypo Lamatai ir Gargždų vaikų ir jaunimo laisvalaikio centrui, bet tokio siūlymo valdančioji dauguma net nesvarstė. O galėjo, nes vykdomas perdavimas būtų išspręstas ir „vilkas sotus, ir avis sveika“ . Mano žiniomis, ir, kaip teigė tarybos posėdyje GVJLC direktorė, sunku buvo susikalbėti su Lamata, kai sklypo valdytoju buvo laisvalaikio centras, tai dabar realiai kyla klausimas, ar bus įmanoma susikalbėti, kai sklypą valdys Lamata.
Manau, teisėtai kyla klausimas kodėl taip daroma? Jau seniai pastebėjau Lamatos protegavimą iš savivaldybės pusės, juk kažkaip neteisinga perduoti visą žemę privačiam, kad ja po to naudotųsi savivaldybės įstaiga kaip nepilnateisis valdytojas. Turiu pastebėti, kad tas protegavimas buvo aprimęs, kol mūsų meras neturėjo valdančiosios daugumos palaikymo. Tad kyla klausimas: kas gali paneigti, kad tai – Broniaus Markausko duoklė už pagalbą 2019 m. rinkimuose Klaipėdos rajono VVG vadovams? Ir kaip čia kitaip paaiškinsi, jei ne interesų tenkinimu.
Dar vienas įdomus faktas – Lamata prezidentas pagal rekvizitai.lt informaciją yra Darius Vilius, kuris jau seniai paliko minėtą organizaciją pasakęs: „šitose aferose aš nedalyvausiu“. Tad pasakykite man, kas darosi, ir kokie tie Klaipėdos rajono valdančiosios daugumos jaunimui skirti prioritetai…
Pasirodo, kad savivaldybė net nesivadovauja savo parengtomis studijomis, štai pavyzdžiui 2021 m. gruodžio 23 d. priimtas sprendimas: ‚Klaipėdos rajono savivaldybės taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 40 punktu, n u s p r e n d ž i a: Patvirtinti Drevernos-Svencelės vietovės tvarios plėtros koncepciją (pridedama)“. Šioje koncepcijoje aiškiai numatyta „išsaugoti esamą viešąją infrastruktūrą (Drevernoje) būsimiems besiplečiančios vietovės gyventojų bendruomenės poreikiams pagal istorinę ir kultūrinę pastatų paskirtį, juos pritaikant dabarties poreikiams (pvz., senojo mokyklos pastato išsaugojimas vaikų ir jaunimo socializacijos, kultūrinėms ir sveikatos kompetencijoms ugdyti). Esamo viešojo turto išsaugojimas jo prigimtinei (modernizuotai) paskirčiai yra aktualus, nes naujai formuojamose teritorijose savivalda neturi juridinės galios reikalauti viešosioms paslaugoms tinkamos infrastruktūros, o augant bendruomenei ir gyventojų skaičiui tokios infrastruktūros poreikis tik didės.“ Dokumentas rimtas ir teikiantis vilties. Bet realūs sprendimai rodo ką kitą…
Per tarybos posėdį paklausus, ar Lamatos statomi nauji statiniai turi statybos leidimą, o jei tokio nereikia žemės sklypo valdytojo sutikimą, atsakymo negavau, todėl darau išvadą, kad tokio nebuvo. O pabandyk tu paprastas žmogeli pradėti statybas savivaldybės žemėje, tai tau ir kelnes numaus… ko gero.
Kalbinti abiejų įstaigų vadovai – GAJC ir GVJLC, aiškiai išsakė savo nuomonę, kad tokie veiksmai atima bet kokį norą dirbti. Kaip mes galime kalbėti apie efektyvią savivaldybės įsteigtų įstaigų veiklą, kai nėra motyvacijos, nes tenka klajoti, kaip tam „ežiukui rūke“?. Pasižadu šių klausimų nepalikti ir toliau informuoti visuomenę apie dabartinės daugumos požiūrį į mūsų jaunimo laisvalaikį ir užimtumą. Na ir žinoma apie Lamatos fenomeną.
Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narys Vaclovas Macijauskas
