Mūsų rajonas turi labai daug privalumų ir gerųjų pusių. Visų pirma turime virš 50 000 nuostabių ir darbščių žmonių. Turime jūrą, marias ir Minijos upę. Turime automagistralę, geležinkelį ir galimybę greitai pasiekti uostą. Turime daug didelių ir mažų, sėkmingų ir pelningų įmonių. Atrodytų, ko mums galėtų trūkti, turėtume žydėti ir klestėti. Tačiau pasirodo ne visiems mūsų rajone gyventi gera. Dalis rajono gyventojų pasišovė prisijungti prie Klaipėdos miesto savivaldybės.
Vadinasi reikia ieškoti priežasčių ir spręsti situaciją bei planuoti ateitį taip, kad niekam nekiltų noras palikti mūsų rajoną. O kelių tam turime labai daug. Galimybės yra ekonominės, bendravimo, kultūrinės ar paprasčiausiai buitinės, kaip pavyzdžiui atliekų išvežimas.
Suprantu, kad mūsų pagrindiniai horizontai, kuriuos turime atverti yra: Klaipėdos rajono sparčiai besivystančių Sendvario, Priekulės ir Dovilų seniūnijų klausimai. Didžiulis dėmesys turi būti skirtas moksleivių ugdymui ir švietimo aplinkai. Miestų ir miestelių sutvarkymas, viešosios infrastruktūros priežiūra ir tvarkymas. Rajono verslo vystymas ir sąlygų gerinimas, turizmo paslaugų vystymas ir plėtimas. Rūpestis senjorais, neįgaliaisiais ir socialinius įgūdžius praradusiais asmenimis. Kultūros įstaigų veikla ir darbuotojų darbo organizavimas bei apmokėjimas. Sporto ir aktyvaus poilsio, tokių kaip baseino, ledo arenos, sporto salių įrengimas ir vystymas.
Žinau, kad turint tikslą reikia turėti ir jo pasiekimo kelius. Šiandien standartiniai sprendimai daugiausiai jau nebeveikia, baigiasi ES finansavimas, Valstybės investicijų programa irgi visko negali finansuoti. Todėl reikalingas visiškai naujas, kitoks požiūris į problemų ir iškilusių iššūkių sprendimą.
Todėl pradedant nuo labai besivystančių gyvenviečių siūlau visų pirma sudėlioti rajono seniūnijų infrastruktūros finansavimo prioritetus būtinai skaičiuojant kaip rodiklį gyvenviečių plėtrą ir jaunų šeimų skaičių. Tai turi būti vienas iš pirmųjų faktorių nulemiančių investicijų dydį. Antra galimybė išsaugoti tarpusavio pasitikėjimą tarp savivaldybės tarybos, administracijos ir gyventojų yra prievolė kalbėtis ir girdėti. Turime pasiekti, kad į kiekvieną gyventojo klausimą būtų pateiktas aiškus ir išsamus atsakymas.
Pagrindinė švietimo infrastruktūros problema yra besikuriančiose ir besivystančiose gyvenvietėse. Sendvario seniūnija neturi mokyklos, Ketvergių mokykloje netelpa mokiniai. Tai yra pagrindiniai mūsų iššūkiai švietimo srityje. Nesutinku, kad vienos didžiulės mokyklos statyba išspręs problemas, kadangi toks centras sudarys sąlygas atsirasti darželinukų ir pradinukų tėvų nepasitenkinimui dėl mokinių vežiojimo, kamščių prie mokyklos ir kitų nepatogumų. Teko ne kartą kalbėtis su Sendvario seniūnijos gyventojais. Visi jie pasisako, kad kaimuose reikia paskirstyti darželius ir pradines mokyklas, kad tėvai galėtų vaikus nuvesti ir tik toliau gyvenantys atvežti. Pastatyti reikia vieną ilgąją Gimnaziją, kur mokytųsi mokiniai nuo 5 klasės iki gimnazijos pabaigos. Tokiu atveju išvengtume koncentracijos ir leistume tėvams nedirbti taksistais vežiojant darželinukus ir pradinukus. Gimnazijos mokinius atvežtume centralizuotai iš seniūnijos gyvenviečių. Būtina plėsti Ketvergių mokyklą, pastatyti priestatą, kad mokykla atitiktų reikalavimus ir visi apylinkių mokiniai rastų ten vietą.
Mūsų miestai ir gyvenvietės Gargždai, Priekulė, Vėžaičiai, Dovilai, Endriejavas, Veiviržėnai, Agluonėnai ir kiti turi būti tvarkomi parengiant sutvarkymo specialiuosius planus, kuriais remiantis būtų renovuojami ir remontuojami ar statomi pastatai, tvarkomos gatvės, aikštės ir skverai. Tokiu būdu mes išgautume urbanistinį vientisumą, nerėžtu akies bele kaip statomi statiniai ar tvarkoma infrastruktūra. Kelių ir gatvių remontas, apšvietimo įrengimas ir autobusų stotelių statyba turi būti vykdomas pagal kiekvienai seniūnijai skirtas lėšas ir seniūnijoje patvirtintą eiliškumą, kuris patvirtinamas, suderinus seniūnaičių sueigoje.
Rajono verslo vystymo ir sąlygų gerinimo srityje pagrindinį dėmesį numatome skirti mažų ir vidutinių įmonių plėtrai ir paramai. Tai yra tas rodiklis, kuris leis pasiekti, kad kuo daugiau rajono gyventojų patys sau susikurtų darbo vietas. Finansinės paramos gali būti teikiamos kuriantis labai mažoms ir mažoms įmonėms. Stambioms ir vidutinėms įmonėms finansine parama ar atleidimu nuo mokesčių nepadėsime, joms reikia greitų sprendimų, „žalios šviesos“ jų investicijoms ir plėtrai. Pagalbos joms sprendžiant klausimus valstybinėse institucijose.
Turizmo plėtros srityje taip pat turime idėją, kurios pagalba galima ryškiai padidinti srautus mūsų ir aplinkinėse savivaldybėse. Sieksime, kad Kuršių Marios būtų paverstos „žvejybos oaze“, kurioje būtų sustabdyta verslinė žvejyba. Pateiksiu keletą skaičių: iš mėgėjiškos žūklės valstybė turi apie 4 milijonus eurų pajamų per metus, verslinės žvejybos įmonių pajamos skaičiuojamos apie 500 tūkstančių per metus, iš kurių valstybei tenkantys mokesčiai ko gero neviršija šimto tūkstančių, o atlyginimai ko gero sudaro kokį 150-200 tūkstančių. Sustabdžius verslinę žvejybą žuvų ištekliai atsistatytų per keletą metų ir sulauktume papildomų tūkstančių žvejų mėgėjų. Iš šių lėšų būtų galima finansuoti pasitraukimą iš verslinės žvejybos, mokėti kompensacijas. Žinoma, tai nėra savivaldos sprendimų sritis, tačiau tariantis su aplinkinėmis savivaldybėmis galima įtakoti tokius sprendimus vyriausybėje ir seime.
Žmonėmis, padėjusiais pagrindą dabartiniam mūsų gyvenimui – mūsų senjorais turi būti tinkamai pasirūpinta. Kaip ir silpnesniais mūsų visuomenės nariais – neįgaliaisiais ar socialinius įgūdžius praradusias asmenimis. Socialiniai darbuotojai daug ir tinkamai dirba, tačiau mes turėtume šiam darbui pasitelkti aktyvias vietos bendruomenes ar kitas nevyriausybines organizacijas. Savanorystė šiame darbe turi būti populiarinama ir skatinama. Tam reikėtų skirti dalį sutaupytų socialinės paramos lėšų.
Reikėtų pabaigti lygiavą kultūros finansavime. Turime skatinti gyventojus ir darbuotojus įsitraukti į kultūrinę veiklą. Mūsų supratimu reikalinga dvinarė darbo apmokėjimo ir renginių finansavimo programa. Viena dalis skiriama minimalių darbų atlikimui, kita dalis finansuojama pagal vykdomus renginius, jų kiekį ir kokybę, saviveiklinių kolektyvų veiklą, jų pasiekimus. Nesuprantu, kaip renginių, kuriuos vykdo kultūros centrai rėmėju įvardijama savivaldybė, juk tai jos tiesioginė pareiga. Neatidėliotinas Gargždų kultūros centro rekonstrukcijos klausimas, tai turi būti investicijų prioritetas Gargžduose. Žinoma renovacijos negalima būti vykdoma pagal 10 metų senumo projektą. Būtina spręsti muziejaus patalpų klausimą.
Siekiant gyventojų užimtumo ir sveikatinimo per sportą būtina plėsti rajono sporto aikštelių ir statinių tinklą. Gera idėja daugiafunkcinis centras Gargžduose, tačiau ar tikrai galime apie tai svajoti, kol mūsų vaikai Sendvario seniūnijoje ir Ketvergiuose neturi mokyklos. Mano giliu įsitikinimu daugiafunkcinis centras Gargžduose reikalingas, tik ar tuo įsitikinę rajono gyventojai. Kad tai sužinoti reikia jų paklausti. Dabar labai madinga viešoji privati partnerystė. Tačiau vietoje pasirinkto atskiro verslo subjekto mes siūlome sukurti Gargždų daugiafunkcinio centro fondą, kurio veikloje savo privačiomis lėšomis galėtų dalyvauti visi rajono gyventojai. Fondo valdyba sudaryta iš privačių asmenų 50/50 su savivaldybe galėtų finansuoti tokią statybą, jei būtų surinkta ne mažiau kaip pusė reikalingų lėšų iš privačių investuotojų. Sakykim pirmojo etapo – baseino statybai iš reikalingų 3 milijonų eurų būtų surinkta pusė, tokiu atveju antrą pusę įsipareigoja dengti savivaldybė. Tokiu būdu būtų galima vykdyti ir kitus etapus. Privatiems investuotojams grąža būtų su 2 ar 3 procentų palūkanomis. Tokiu atveju sužinotume ar rajono gyventojams tikrai reikia tokių paslaugų.
Apžvelgėme tik mažą dalį opiausių rajono problemų ir sprendimo būdų. Tikimės, kad mūsų idėjos Jums yra priimtinos ir galėsime bendrai su Jumis jas įgyvendinti. Tam trūksta tik vieno dalyko – Jūsų leidimo tai daryti, tai yra Jūsų pasitikėjimo.
Kandidatas į Klaipėdos rajono merus Vaclovas Macijauskas
